Dar viena įdomi versija: kai dvi gulbės plaukia viena prie kitos, jų galvos sudaro širdies simbolį. Ši prielaida skamba tikėtinai prisiminus, kad gulbės yra vienos iš retų gyvūnų, kurie lieka su savo partneriu visą gyvenimą. Galbūt todėl šiems ištikimiems paukščiams susilietus galvomis susiformavusi figūra tapo meilės ir atsidavimo simboliu.

Širdies formos ir romantinės meilės jungtis Europoje ypač sustiprėjo viduramžiais, kai vyrai dovanodavo savo širdis damoms. Tai sujungė fizinį organą su meilės emocija. Kitaip tariant, žmonės ,,išmoko’’, kad ,,dovanoti širdį’’ reiškia meilę. Tai persidavė ir kultūriškai, mes mokome vaikus, kad širdelė reiškia meilę.

Tačiau mums kaip žmonėms reikia abstrakčioms sąvokoms suteikti materialią formą. Taigi ir atsiranda simboliai. Čia svarbu suprasti simbolių psichologijos gelmę. Simboliai nėra tik vizualiniai ženklai. Jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Jungistinėje psichologijoje simboliai yra kolektyvinės pasąmonės išraiška, jie perduoda emocijas ir žinias iš kartos į kartą ir per skirtingas kultūras. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tuomet, kai kontekstas nėra romantinis.

Kokias emocijas mums sukelia širdelės formos daiktai, net jei jie nėra susiję su meile ar romantika?

Mūsų smegenys veikia asociacijų principu. Kai matome širdelės formą, automatiškai aktyvuojasi su ja susijusios prasmės, t.y. šiluma, priežiūra, meilė, rūpestingumas. Širdelės formą mes nesąmoningai koduojame kaip jaukią, švelnią, malonią formą.

Dar vienas aspektas yra geometrinė širdelės forma, kuri turi du apvalius iškilimus ir vieną minkštai susiaurėjantį galą. Psichologijos tyrimai rodo, kad apvalios formos natūraliai sukelia teigiamus jausmus, nes asocijuojasi su šypsena, kūdikišku veideliu, saugumu. Kampuotos, aštrūs kampai sukelia įtampą, nes primena pavojų. Širdelės forma yra apvali, be agresyvių kampų, todėl ji vizualiai ramina ir kelia malonumo pojūtį. Tai yra evoliuciškai pagrįsta: mes esame iškodavę atpažinti formas, kurios reiškia saugumą arba grėsmę, ir širdelė patenka į ,,saugios’’ kategoriją.

Emocinis atsakas į širdelės formą yra dvigubas: simbolinis (kultūriškai išmoktos asociacijos su meile) ir vizualinis (geometrinis malonumas dėl apvalios formos). Net kai produktas nėra susijęs su meile, širdelės forma vis tiek kelia švelnumą, jaukumą, nostalgiją ir malonias emocijas.

Širdelė veikia kaip emocinis trigeris, t.y. dažnai pažadina ne vien romantiką, o šilumą plačiąja prasme. Net kai žmogus neplanuoja jokio romantiško gesto, širdelė šnabžda ,,čia yra rūpestis’’, ,,čia yra geranoriškumą ir dėmesys’’, ,,čia kažkas mielo’’. Tai matosi kasdienybėje: širdelė ant puodelio, širdelė socialiniuose tinkluose po nuotrauka ar įrašu, užrašų knygelėje ar megztinyje dažnai nereiškia "įsimylėjau", bet sukuria mažą jaukumo, artumo, draugiškumo efektą.

Kodėl širdelės simbolis suveikia net ant tokių prekių kaip traškučiai ar sausainiai – kas psichologiškai čia ,,saldėja’’?

Kai širdelė atsiranda ant traškučių ar sausainių pakuotės, ,,pasaldėja’’ ne pats produktas, o jo prasmė. Mes nevartojame tik dėl funkcijos, bet dėl to, ką produktas reiškia. Tai vienas paprasčiausių, bet stipriausių vartotojų psichologijos triukų: iš kasdienio daikto padaryti jį kažkuo ypatingu. Širdelė tarsi perkelia prekę į kitą kategoriją: nebe ,užkandis’’, o ,,miela smulkmena’’, kurią galiu padovanoti, pasidalinti, nupirkti ,,šiaip sau, nes norisi’’. Valentino dienos laikotarpiu tai ypač veikia, nes aplinka pati kuria šventinį foną: vitrinose, socialiniuose tinkluose, parduotuvės.

Valentino diena yra ritualas, o ritualai organizuoja gyvenimą ir suteikia prasmę. Širdelės formų produktai aktyvuoja asociacijas su dovanojimo ritualu. Kai produktai tampa riboto leidimo ar sezoniniai, jie įgyja papildomą psichologinę vertę. Ribotumas padidina norą, nes bijome praleisti progą. Štai kodėl žmonės perka produktus su širdelėmis Valentino dieną, net jei jiems tai neprasminga, mat bijome būti tie, kurie neprisijungė prie ritualo.

Taigi psichologiškai mes ,,suvalgome’’ ne tik produktą, bet ir visas jo simbolines asociacijas. Širdelė ant traškučių ,,saldina’’ ne skonį, bet emocinę patirtį. Mes simboliškai vartojame meilę, rūpestingumą, jaukumą.

Kas iš psichologinės pusės traukia žmones prie Valentino dienos atributikos – širdelių, pliušinių žaislų, raudonos spalvos?

Valentino atributika traukia todėl, kad ji sujungia tris dalykus vienu metu: socialinį ritualą, simbolinę kalbą ir labai paprastus kūniškus signalus.

Socialine prasme Valentino diena daugeliui yra tarsi mažas ,,santykių patikrinimas’’: ar prisiminsi, ar parodysi dėmesį, ar įdėsi pastangų. Net ir žmonės, kurie skeptiški šventei, dažnai daro mažą pastangą vien dėl to, kad nenori nuvilti ar būti palaikyti abejingais. Tai ne visada apie vartojimą, o dažnai apie santykio saugumą, apie norą patvirtinti, kad rūpi. Ir tuo pačiu čia gali kilti įtampos, nes kas vieniems graži proga, kitiems - spaudimas.

Tyrimai rodo, kad ritualai yra gyvybiškai svarbūs žmogaus psichologiniam gerovės jausmui. Jie suteikia struktūros, bendrystės, identiteto. Kai dalyvaujame Valentino dienos ritualuose, prisijungiame prie kolektyvinio veiksmo, kuris stiprina socialinius ryšius ir patvirtina santykius. Čia tarsi randasi socialinės normos, kurios transliuoja, kad jei visi perka atributiką, jaučiame spaudimą prisijungti.

Simbolinė kalba taip pat svarbi. Širdelė yra aiškus, visuotinai atpažįstamas ženklas, kuris leidžia pasakyti daug be ilgų kalbų. Jeigu norisi švelnumo, simbolis padaro darbą už mus. Čia galima pridėti ir C. G. Jungo perspektyvą: žmones natūraliai traukia prie vaizdinių, kurie turi kolektyviai atpažįstamą prasmę. Širdis kaip "jausmų centras" yra labai sena metafora, o širdelė yra supaprastintas jos paveikslas. Tokie simboliai veikia todėl, kad kalba ne tik protui, bet ir gilesniam, vaizdinių sluoksniui, ,,čia yra apie ryšį’’.

Dar galime pridėti fiziologiją. Raudona yra viena intensyviausių spalvų psichologiniu požiūriu. Tyrimai rodo, kad ji fiziškai didina pulsą, kraujo spaudimą ir kelia sužadinimą. Tai yra evoliucinė reakcija. Raudona asocijuojasi su krauju, ugnimi, pavojumi, bet ir su seksualumu, aistra. Kai matome raudoną spalvą, mūsų kūnas automatiškai reaguoja sužadinimu, dėmesio sutelkimu. Tyrimai rodo, kad raudona sukelia skubos ir impulso pirkti pojūtį. Valentino dieną raudona spalva pritraukia dėmesį, sukelia energijos bangą ir skatina pirkti.

Nuroda į straipsnį spaudoje:

https://www.delfi.lt/verslas/elta-pranesimai-spaudai/kaip-sirdeles-forma-veikia-emocijas-psichologe-ivardijo-kodel-perkame-sio-simbolio-prekes-120207638

Kodėl mus taip traukia širdelės?
Kodėl širdelės forma tapo meilės simboliu - ar tai kyla iš kultūros, ar iš prigimtinio poreikio jausmams suteikti formą?Atsakymas paprastas: tai ir kultūrinis, ir psichologinis reiškinys vienu metu.

Širdelės kilmė: mitai, istorija ir simboliai

Širdelės simbolis yra kultūros ir psichologijos susijungimo pavyzdys. Įdomu tai, kad širdies forma visiškai skiriasi nuo tikrosios širdies, esančios mūsų krūtinėje. Literatūroje ir mitologijoje yra keliamos įvairios širdies simbolikos kilmės.

Mokslininkai mano, kad širdies simbolis ir jo ryšys su meile atsirado dar senovės Graikijos laikais siejant su Aristotelio darbais. Kita versija byloja, kad meilės simbolis vaizduoja ne žmogaus širdį, o gebenės lapą. Graikų mitologijoje augalas yra Dioniso, vyndarystės ir aistros dievo, ženklas. Vėliau širdies simbolio atsiradimas pradėtas sieti su Libijos teritorijoje augusiu augalu silfiu, kuris dabar jau išnykęs, bet plačiai minimas romėnų ir graikų raštuose. Spėjama, kad būtent silfis tapo meilės simbolio įkvėpimu. Kodėl? Silfio vaisiai ir sėklos buvo širdelės formos, o pats silfis buvo naudojamas kaip afrodiziakas ir kontraceptikas. Kitaip tariant, siejamas su seksualumu. Apie tai rašoma ne viename antikos kūrinyje.