Apsimetėlio sindromas: kodėl sėkmingi žmonės nepripažįsta ir nuvertina savo pasiekimus?

Kartais žmonės jaučiasi tartum apsimetėliai: jiems atrodo, kad yra neverti patirtos sėkmės, nepaisant to, kiek trofėjų, diplomų ar pasiekimus įrodančių simbolių turėtų. Jie nuvertina savo pasiekimų svarbą ir tiki, jog tai, kad jiems kažkas pasiseka, tėra atsitiktinumas, pamiršdami sunkų savo darbą, pasišventimą, pastangas, išmintį, pavykusias idėjas.

Apsimetėlio sindromas (angl. imposter syndrome) – tai psichologinis fenomenas, pasireiškiantis įsitikinimu, kad visi asmeniniai pasiekimai yra neužtarnauti ir atitekę nepaaiškinamos sėkmės arba atsitiktinumo dėka. Su šiuo sindromu susiduriantiems žmonėms atrodo, kad jie yra gerai užsimaskavę nekompetentingi asmenys ar apskritai visiški nevykėliai. Ir visa tai nepaisant blizgančio CV bei daugybės nuopelnų įrodymų.

Pasak elgesį tiriančių psichologų, net 70 % žmonių bent kažkuriame savo gyvenimo etape jautė šį užsislėpusį nepritapimo jausmą, persmelktą baimės, kad kiti pastebės, jog jie yra ne savo rogėse.

Apsišaukėlio sindromas nėra liga ar sutrikimas. Toks pavadinimas tiesiog išlikęs nuo 8-ojo dešimtmečio, kai pirmą kartą buvo paminėtas mokslininkų.

Dažnai jis kankina pasiekusius karjeros aukštumas ir susikūrusius tokį gyvenimą, kurį būtų galima pavadinti sėkmingu. Ironiška yra dar ir tai, kad kuo labiau progresuojama karjeroje (tuo pačiu įgyjant daugiau žinių ir patirties), tuo daugiau šansų šiam fenomenui pasireikšti.

Labai dažnai šį sindromą turi perfekcionistai, kurie kelia sau neįtikėtinai aukštus reikalavimus. Tokie žmonės jaučiasi nevykėliais net ir tada, kai įvykdo 99 % sau užsibrėžto tikslo. Net ir menkiausios klaidos priverčia juos abejoti savo sugebėjimais.

Didžiausia apsimetėlio sindromą turinčių žmonių baimė – kad aplinkiniai pastebės jų apgavystę ir pamatys, kokie jie yra iš tikrųjų: nekompetentingi, kvaili, nieko nesugebantys apsimetėliai.

P. R. Clance sukūrė ir specialų klausimyną, kuris padeda identifikuoti, kiek žmogui taikytinas šis apsimetėlio fenomenas. Ji pateikia 7 teiginius, su kuriais sutiktų patiriantys apsimetėlio sindromą:

1. Manau, kad esu nevertas savo pasiekimų.
2. Net jei aplinkiniai mane giria ir sveikina, vis tiek nesijaučiu nusipelnęs savo laimėjimų.
3. Suprantu, kad gaunu nuopelnus už įdėtą sunkų darbą, bet vis tiek netikiu, kad iš tiesų to nusipelniau.
4. Man neramu, kad žmonės supras, jog nesu toks protingas, kaip atrodau.
5. Dauguma mano pasiekimų tėra atsitiktinumas.
6. Man sunku priimti komplimentus.
7. Nesureikšminu ir nuvertinu savo pasiekimus, nes man jie atrodo ne tokie šaunūs, kaip galvoja aplinkiniai

Žinoma, iki tam tikro lygio mes visi kartais susiduriame su panašiu nerimu. Tai normalu. Bet turintys apsimetėlio sindromą, šį nerimą jaučia nuolat ir dažnai be racionalios priežasties. Be to, jaučiasi su savo jausmais vieni, tartum visi aplink žinotų, ką daro, išskyrus juos pačius.

Jei pastebėjote, kad pasižymite apsimetėlio sindromui būdingais bruožais, svarbiausia užduotis – atpažinti, neleisti abejonėms perimti kontrolės ir vertinti situaciją racionaliai.

Žinoma, abejonės neišsiskaidys kaip rūkas, tačiau būtina rasti tinkamų įrankių, kurie padėtų nepasiduoti tokioms mintims ir leistų į situaciją pažvelgti racionaliai. Nepamirškite, kad nesate tokie vieni!